Naujienos

"Gydytoja, turinti didelę širdį – taip norėtųsi apibūdinti Klaipėdos miesto poliklinikos vaikų ligų gydytoją Rasą Rakauskienę. Pediatrei nuoširdžiai rūpi kiekvienas vaikas, o vietos jos didelėje širdyje randa ir priklydę gyvūnai, naujus namus kartais atrandantys vos ne mistinėmis aplinkybėmis", - apie vaikų ligų gydytoją Rasą Rakauskienę rašoma dienraštyje "Vakarų ekspresas". 

Tėvai renkasi atsakingai

Balandžio pradžioje prie Klaipėdos miesto poliklinikos komandos prisijungusi vaikų ligų gydytoja R. Rakauskienė džiaugiasi, kad be didelio „paveldėtų“ pacientų būrio vis daugiau sulaukia ir naujų, kurie kryptingai pasirenka būtent šią pediatrę.

„Tikiuosi gražaus ir kryptingo bendradarbiavimo iki 18 metų, - apie naujus pacientus atsiliepia gydytoja. – Pastebiu, kad naujagimių tėveliai labai atsakingai renkasi gydytoją, tad ypač smagu, kai savo mažylio sveikatą patiki man“.

Pasak R. Rakauskienės, naujagimis – gražiausias gyvenimo etapas, kai matai gamtos ir žmogaus sukurtą stebuklą. „Kiekvienas vaiko periodas yra savaip įdomus, net paauglystė. Daugumos tėvų bėdos pagal vaiko amžių yra panašios. Kai kurias jų padedame spręsti, - pasakojo ji. – Daugelį mokyklinio amžiaus vaikų kamuojanti problema – mokykla. Mums, suaugusiems, kartais tos bėdos atrodo nesudėtingos, bet vaikui jos kelia didžiulį stresą, tad patariu tėvams namuose negilinti problemos. Man svarbi ne tik vaiko fizinė sveikata. Kartais tenka padirbėti ir kaip psichologei, pabūti tarpininke tarp vaiko ir tėvų. Gal kartais gydytojo žodis paveikia labiau nei šeimos nario? Man norisi paaugliui suteikti daugiau stiprybės, pasitikėjimo savimi“.

Praverčia gastroenterologės patirtis

Kaip pastebi pediatrė, itin dažnai vaikai kreipiasi dėl galvos skausmų. „Nenumoju ranka ir negalvoju, kad praeis savaime. Atlieku tyrimus ir stengiuosi atmesti galimas priežastis. Jei nepasitvirtina, džiaugiuosi, kad nėra rimtų ligų. Nepuolu iškart skirti vaistų, pirmiausia noriu išsiaiškinti galimas skausmo priežastis“, - pasakoja R. Rakauskienė.

Kita pagal dažnumą skausmo vieta – pilvas. Gastroenterologės specializaciją turinti gydytoja įsitikinusi, kad nėra vaiko, kuris nebūtų susidūręs su pilvo skausmu. Pediatrės taktika panaši kaip ir su galvos skausmu – išsiaiškinti galimas priežastis.

Didesnį dėmesį gydytoja atkreipia ir į vaiko psichologinę savijautą, ypač jei sveikatos bėdos kartojasi. „Gal tuos skausmus išprovokuoja didesnis nerimas, pagalbos ar dėmesio stoka?“ – spėja ji.  

Iš vaikų ligų gydytojų yra tekę girdėti, kad bene sudėtingiausia darbo dalis – rasti bendrą kalbą su kai kuriais mažojo paciento artimaisiais. Kai kurie tėvai apipila klausimais, vos ne egzaminuoja. „Bandau suprasti, kodėl jie taip elgiasi. Dažniausiai tokias reakcijas išprovokuoja baimė ar nerimas. Bandau save įsivaizduoti jų vietoje. Džiaugiuosi, kad tėvai nerimauja – vadinasi, jiems rūpi vaikas. Sunku, kai tėvai abejingai reaguoja į vaiko skausmą. Dirbant ligoninės priėmimo skyriuje teko matyti atvejų, kai vaikui skauda, o mama ar tėtis naršo telefone“, - prisiminė pašnekovė.

Kokia pediatrų paslaptis?

Kaip gydytojai pavyksta rasti bendrą kalbą su vaikais? „Švelnumu, gerumu. Pastebėjau, kad mes, pediatrai, ir už kabineto sienų vartojame labai daug mažybinių žodžių: pilvelis, galvytė ir pan. Gal net suvaikėjame, nes norint rasti bendrą kalbą reikia daug švelnių žodžių, daug šypsotis, nuraminti. Tik gražiuoju gali išsiaiškinti tikrąsias vaiko negalavimo priežastis“, - įsitikinusi R. Rakauskienė.  

Smagiausia pediatro darbo dalis – sveikstantys vaikai. Pasak R. Rakauskienės, vaikai yra gyvybingi, tad vos pasijutę geriau pradeda lakstyti. Profesinį pasitenkinimą gydytojai taip pat teikia teisingai nustatyta diagnozė, padedanti vaikui greičiau pasveikti. Neseniai vaikui ji operatyviai nustatė apendicitą ir nukreipė į ligoninę.

Paklausta, kodėl nusprendė tapti pediatre, Rasa susimąsto. Prisimena, kaip vaikystėje jai dažnai skaudėdavo pilvą, tad spėja, kad gal dėl šios priežasties pasirinko ir gastroenterologės specializaciją. Dar studijuojant mediciną, jos kaip rezidentės vienas pirmųjų ciklų buvo būtent vaikų gastroenterologija.

„Nuo vaikystės gydžiau visus žaisliukus ir gyvūnėlius“, - priduria ji.

Namuose – net 12 kačių

Meilė gyvūnam niekur nedingo – Rasos šeima yra priglaudusi net 12 kačių ir du šunis. Įdomiausia tai, kad visi jie yra paimti iš gatvės, prieglaudų arba priklydę.

„Pernai vyras su dukra važiavo pas gydytoją ir namo grįžo su ligotu katinu, kuris prie jų priėjo tiesiog poliklinikoje. Vienas katinas pas mus vasarą užsukdavo paėsti, o žiemą atėjo jau sirgdamas – priglaudėme, išgydėme. Bendradarbiaujame su keliomis gyvūnų prieglaudomis, būname laikinais globėjais. Trys katinėliai taip ir liko pas mus gyventi. Prie gyvūno prisirišu kaip prie savo vaiko“, - pasakoja R.Rakauskienė.

Pavasarį prie Klaipėdos miesto poliklinikos komandos prisijungusi Rasa neslepia, jog palikti pirmąją darbovietę vaikų ligoninėje po 18 metų nebuvo lengva, tačiau ryžtis pokyčiams paskatino noras daugiau laiko skirti šeimai.

„Ateidama čia įsivaizdavau, kad bus sunkiau. Džiaugiuosi, kad operatyviai sulaukiu tyrimų rezultatų – juos žinau jau po 10 – 15 minučių. Tai padeda greičiau nustatyti diagnozę. Kodėl pasirinkau polikliniką? Man kaip vilnietei, kuri gydėsi Šeškinės, Karoliniškių poliklinikoje, ši priminė vaikystę. Mamos sesuo parodė skelbimą, sakydama „tavęs ieško“. Man tas skelbimas įstrigo į atmintį, tad pradėjau galvoti apie pokyčius“, - apie pribrendusias permainas sakė Rasa.

Vitos Jurevičienės nuotr.