Naujienos

„Prisiimti įsipareigojimai turi būti paremti ne debesėliais ar teorinėmis galimybėmis, o realiomis lėšomis“, – trišalės šakinės sutarties su profsąjungomis vykdymo klausimas aštriu kampu iškilo praėjusią savaitę vykusiame Lietuvos rajonų ir sveikatos centrų asociacijos suvažiavime Prienuose, - rašoma savaitraštyje „Lietuvos sveikata".

- Gydymo įstaigų vadovai aiškina, kad profsąjungos dėl sutarties vykdymo yra apsiginklavusios advokatų kontoromis, grasinimais streikais. Tuo tarpu vykdomajai valdžiai derybose pritrūksta tvirtumo ir atkaklumo,  jų užvirintą košę vėliau turi srėbti gydymo įstaigos. Seimo Sveikatos reikalų komitete šia tema jau ruošiamasi neeiliniam posėdžiui.

Įstaigas gramzdina į minusą

Joniškio ligoninėje daktarui į rankas mokamas 19 tūkstančių eurų atlyginimas. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos pasirašytą trišalį susitarimą su profesinėmis sąjungomis jam atlyginimas kitąmet turėtų kilti dar bent keliais tūkstančiais.

Viešosios gydymo įstaigos eina į bankrotą. Nepaisant, kiek medikas uždirba – jų vadovai kasmet kelti darbo užmokestį yra priversti dėl minėtos sutarties. Šiemet jis privalėjo kilti 12 procentų.

Ligoninių asociacijos prezidentas, Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas aiškina, kad kolektyvinės sutarties įgyvendinimas gydymo įstaigoms yra labai didelis iššūkis. Aiškiai numatytas atlyginimų didėjimas neatliepia ligonių kasos apmokėjimo už paslaugas. Nors ligonių kasa darbo užmokesčio kėlimui apmokėjimą yra numačiusi, jį skiria nepakankamai. Šiemet jis kilo vos apie penkis procentus. Tuo tarpu šakos susitarimo įstaigos laikytis privalo. Išimčių nėra.

„Praktiškai visos ligoninės nuo pat sausio mėnesio sėdi dideliame minuse, tad atlyginimų didėjimai įstaigoms kelia didelę įtampą, kurią įveikti gali padėti tik virškvotinių paslaugų apmokėjimas. Jei įstaigos minusinės – iš ko pakelti darbo užmokestį?“ – atsakymo ieško vadovas.

Šis klausimas sukasi ir Klaipėdos miesto poliklinikos vadovo dr. Jono Sąlygos galvoje. Aršiai savo teisių ginti stojusiems profsąjungiečiams jo paaiškinimai, kad įstaiga neturi lėšų didinti atlyginimų, – nė motais. J.Sąlyga skaičiuoja, kad atlyginimams pakelti pagal reikalavimus per metus reikėtų daugiau kaip pusės milijono eurų.

Dėl to darbuotojų Jungtinė profesinė sąjunga kreipėsi į Valstybinę darbo ginčų komisiją (VDGK), kuri nusprendė, kad atlyginimai turi būti didinami. Aklavietėje atsidūrusi poliklinika svarsto teisminį ginčą su VLK, reikalaudama spręsti finansavimo problemą.

Padėti gali tik burtų lazdelė

Kupiškio ligoninės direktorius Julius Panka aiškina, kad, jei šakos sutarties gydymo įstaiga neįgyvendina, medikų profsąjungoms atsiranda teisiniai keliai kreiptis į teismą ir reikalauti, kad sutartis būtų vykdoma: „Ligoninių asociacijos suvažiavime išreiškėme lūkestį ir prašymą tiek Valstybinei ligonių kasai, kurios atstovė taip pat dalyvavo susitikime, tiek politikams, kad įsipareigojimai, kuriuos prisiima ir pasirašo sveikatos priežiūros sistemos vardu ministerija, būtų paremti ne debesėliais ar teorinėmis galimybėmis, o realiomis lėšomis. Skaičiuoti nėra sudėtinga. Jei Vyriausybė kasmet minimalų bazinį atlyginimą didina maždaug dvylika procentų, tai turi atsispindėti ir ligonių kasų nustatytame paslaugų įkainyje. Pernai bazinė alga kilo dvylika procentų, tuo tarpu paslaugų įkainis – tik penkiais procentais."

„Septynių procentų skirtumas gydymo įstaigoms yra labai reikšmingas. Gydymo įstaigų vadovai juos turi paimti burtų lazdele? Tai ne pasvaičiojimai, o elementari aritmetika. Iš penkių procentų dvylika nepasidaro savaime. O kyla ir kitų būtinų prekių kainos – brangsta vaistai, reagentai, energetiniai ištekliai, elektra. Valstybė nuėmė PVM lengvatą nuo šildymo – šis pabrango. Mūsų ligoninėje liūto dalis – 80 procentų gaunamų pajamų – tenka darbo užmokesčiui. Turime sutilpti su viskuo į likusius 20 procentų“, – ligoninių finansinę eilutę vardija J.Panka.

Kaip tikina pašnekovas, valdžios atstovai, nuo kurių priklauso lėšų paskirstymas, į dialogą eina, tad tikisi, kad rudeniop, kai bus skirstomi finansai, gydymo įstaigų vadovų išsakyti lūkesčiai atsispindės finansinėje eilutėje.

„Suprantu, kad politikams yra svarbu išlaikyti veidą, tad galima daug ką pažadėti per šakinės sutarties derybas, bet kai pažadai nėra paremti jokiu finansiniu pagrindu, nuvilnija kitos problemos. Viršsutartinių paslaugų apmokėjimas tampa pagrindiniu galvos skausmu, nes tik jo dėka galima vykdyti minėtus įsipareigojimus. Jei iš kvotos galėtume išgyventi, viršsutartinės nebūtų taip aktualios.“

Anot J.Pankos, nors neatitikimas tarp paslaugų įkainio ir atlyginimo didėjimo yra kasmet, pastaraisiais metais jis yra ypač ženklus, o tai gydymo įstaigas paverčia nuostolingomis.

„Kai mums sako, kad pinigų biudžete yra tiek, kiek yra, turėtų tai suvokti ir profsąjungos atstovai. Politikai ir valdžios atstovai jiems turėtų tvirtai pasakyti tą patį – pinigų yra tiek, kiek yra.“

Ir tai yra tik viena medalio pusė. Profsąjungos atstovai išsikovoja ne tik atlyginimą, bet ir papildomas poilsio dienas savišvietai, sveikatinimuisi, o tai ligonių kasų įkainyje taip pat neatsispindi.

„Vietoj to žmogaus, kol jis tobulina kvalifikaciją, sveikatinasi, turi kažkas dirbti. Kažkam tenka mokėti už viršvalandžius. Tai nustumiame į antraeilius dalykus, nors jie yra ne mažiau finansiškai reikšmingi. Profsąjungos viešajame sektoriuje yra labai įtakingos ir stiprios. Jos apsiginklavusios advokatų kontoromis, grasinimais streikais. Politikams medicinos darbuotojų streikas yra kabantis Damoklo kardas. Vykdomajai valdžiai derybose pritrūksta tvirtumo ir atkaklumo“, – kritikos žeria J.Panka, pažymėdamas, kad visą košę vėliau už tai turi srėbti gydymo įstaigos.

„Prieš kelis mėnesius vienas atsakingas valstybės pareigūnas viešai paskelbė, kad ligoninių vadovai yra prasti vadybininkai, o visi nuostoliai yra tik dėl jų prastos vadybos. Atsiprašau... Sprendžiant finansines disproporcijas, mums belieka visiems tapti Hariais Poteriais, o ne vadybininkais. Reikia turėti stebuklingų magijos galių“, – ironizuoja pašnekovas, atliepdamas kandžius komentarus.

Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro direktorė Neringa Tarvydienė atkreipia dėmesį, kad valdantieji dėl prisiimamų atsakomybių, kurias vėliau tenka įgyvendinti gydymo įstaigų vadovams, su pastaraisiais nėra taręsi iki šiol. Sutartis pakišama po nosimi – sukis, kaip nori. Tai griauna ir pačios gydymo įstaigos numatytus plėtros planus.

„Šis įsipareigojimas stabdo visą mūsų gydymo įstaigos progresą, negalime plėtoti paslaugų. Visas uždirbtas lėšas išleidžiame šakos susitarimui įgyvendinti. Esame įsprausti į kampą viską stabdyti“, – apmaudo neslepia N.Tarvydienė."

Visą straipsnį galima perskaityti savaitraštyje „Lietuvos sveikata":  https://lsveikata.lt/aktualijos/pulinys-pratruko-kolektyvine-sutartis-vadovus-vercia-ikaitais